rebel rebel your life is a mess

- - -

Šiandien prieš paskutinę paskaitą tikrai maniau, kad mieliau viską, negu lotynų, morituri te salutant. Jei atvirai, net nežinau, kas per šventoji apvaizda mane ten apskritai nudangino, bet tikrai nei motyvacija, nei sąžinė, veikiau gryna inercija. 

Dialogai per paskaitas kaip niekad neprastai susumuoja mano Domus Philologiae vyksmus ir virsmus, maždaug: – Į sveikatą! – Aš žiovavau... arba kad ir: – Atrodai pavargus. – A, turbūt, na, nepajėgiau išsiplaut galvos.

Man tereikia filmų ir poezijos, gal dar koncertėlio amerikietiškam bare rytoj, tikrai ne viso atseit suaugusiųjų ir atsakomybės šlamšto, žinot, ir tikrai net nenoriu skųstis, šiaip lyrinis palingavimas galva ant kelmelio prieš sugrįžimus į jau beveik lapkričio realybę, čia iš lapų saujos rudenio saulės nebesurinksi.

* * *

Poezija nėra veiksmas, ji atsiranda veiksmui stabtelėjus, kai subyra priežastį su pasėkme jungiąs tiltas ir mintis klajoja saldžioje neveiklos laisvėje. – Gutauskas

O čia dienos atradimas, Kajoko, vadinasi „Kapinės“:

ei liadum runo ilgės ride lygo
sauluola ula vėlena velykio
ralio gaililio patvaiskėlis rasila

– dangau, kaip įsisiautėjo tyla

Gal turit atliekamą tamburiną

Praeitą savaitgalį gyvenau daugiau mažiau Rusų dramos teatre, tarp džiazo ir rimtų penkiasdešimtmečių bohemčikų, ir mačiau tik vieną visiškai gatavą moteriškę. Netgi apsireiškiau užkulisiuose, kur net nebuvo kam pasakyt I'm with the band, nes nelabai kas domėjosi, kas geria muzikantų vandenį (! alkoholį, ryškiai, geriau slėpė) ir su jais bendrauja. Kadangi teatro budintysis kalba tik rusiškai, pagalvojau, kad ten turbūt galima kasdien eiti ir kliedėti lietuviškai, ir mane įleis, tada aš naglai lipsiu ant scenos, ir išgarsėsiu kaip geriausia Rusų dramos teatro aktorė, ha. O toks genialus – kaip aš mėgstu skambius žodžius, o Dieve – pianistas sakė, kad DG ir aš esam really weird, bet... it's a good thing! Aš jam tikrai pritarčiau, bet čia tik išlupus iš konteksto, nes praktikoj, žinot. Koncertai, aišku, labai tvarkoj ir kai lietuviai nupušę džiazo vyrukai* grojo Keidžo paskaitą apie nieką (avangardinė šiza), įsimylėjau visą kompaniją ant scenos, pastojau ir patyriau haliucinacijas. Žmonės yra laisvi, kiek jie laisvi savo galvoj. 

Savaitės pradžią pasitikau reivindama su DG, glostydama miegančią ant mano kelių laukinę katę, tuomet buvau trijų grupiokių pavadinta išbalusia, pavargusia ir sergančia, garantuotai užmigau per koncertą, dvi paskaitas ir mašinoj su dar trim žmonėm (na, jie nemiegojo), ir nutariau, kad dabar jau tikrai man atostogos. Ta proga savaitgalio planuose miegas, blynai, tamburino paieškos ir poetinis ruduo galvoj. O savaitgaliai, kaip žinia, prasideda ketvirtadieniais prieš paskutinę paskaitą. Stiprybės mums visiems. :|

*pagalvojau dabar, kad per visus koncus mačiau vieną muzikantę moterį, oho

Tobula moteriškaitė balansui